- atvožinti
- 3 ×atvõžinti 1. Lš, Al žr. 2 atvožyti 1: Atvožyk kilogramą dešros Vv. Tuoj atvõžino svarį ir padavė man ZtŽ. 2. refl. Vv persiversti atsisvėrus: Aš keliuos nuo suolo, žiūrėk, neatsivõžyk, nenupulk Dg. 3. refl. Ūd, Lp, Kpč žr. 2 atvožyti 3 (refl.): Vieni nuo ledoko bėgo, o kiti, kur atsivožino, tai tie prie jo eina DS340(Vlk). Kap jis atsivõžino eit tokią tamsią naktį Mrj. Žinai, jiem gi negarbė, kad atsivõžino vogt Mrc. \ vožinti; atvožinti; pavožinti; pervožinti; suvožinti
Dictionary of the Lithuanian Language.